tuščiavarpis

tuščiavárpis, -ė adj. (1) su tuščiomis, be grūdų varpomis: Žiemkenčiai per daug anksti čia prieidavo, bet tokie nususę, tuščiavarpiai P.Cvir. ^ Brandūs rugeliai žemai linksta, tuščiavarpiai – tiesiai stovi LTR(Lel).